- jėzuitas
- jėzuìtas sm. (2) NdŽ 1. „Jėzaus draugijos“ narys katalikų ordino vienuolis: Bijais ..., idant tavęs ... jėzuitu, minyku ... nealgotų DP186. Nuėjo jie visi in vieną karčemą, ten vienas jėzuitas pasakė, kad išvirtų jiems vieną kiaušinį BsPIV229. Klastingi jėzuitai rinkosi lyg juodvarniai ant Lietuvos laukų (sov.) V.Mont. 2. prk. DŽ veidmainys, klastingas žmogus.
Dictionary of the Lithuanian Language.